Paprastasis karvelis

Apie

Paprastasis karvelis (Columba livia domestica) yra uolinio karvelio (Columba livia) prijaukinta forma, plačiai paplitusi visame pasaulyje, ypač miestų ir gyvenviečių aplinkoje. Šie paukščiai yra gerai prisitaikę prie žmogaus kaimynystės ir dažnai vadinami miesto karveliais. Jie pasižymi dideliu spalvų ir raštų įvairove, tačiau dažniausiai išlaiko kai kuriuos laukinių protėvių bruožus.

Dydis ir gyvenimo trukmė

Ilgis

30-35 cm

Sparnų plotis

60-70 cm

Svoris

230-380 g

Gyvenimo trukmė

3-5 metai (laukinėje gamtoje), iki 15 metų (nelaisvėje)

Mityba

Visaėdis (daugiausia sėklos, grūdai, augalų dalys, maisto likučiai)

Fiziniai bruožai

Plunksnos

Plunksnų spalva ir raštai yra labai įvairūs dėl selektyvaus veisimo ir kryžminimosi. Dažniausiai pasitaiko pilkos spalvos variantai, panašūs į laukinius uolinius karvelius, su tamsesnėmis galvomis, žalsvai-purpuriniu blizgesiu ant kaklo ir krūtinės, dviem juodomis juostomis ant sparnų ir balta juosta ant antuodegio. Tačiau gali būti ir visiškai baltų, juodų, rudų, margų, raudonų, geltonų ir kitų spalvų variantų. Kai kurie individai turi "kojines" - plunksnas ant kojų.

Snapo forma

Trumpas, plonas, tamsiai pilkas arba juodas, su balta ar šviesiai pilka vaškinėle prie pagrindo.

Akių spalva

Oranžinės arba raudonos spalvos, su šviesiu apvadu.

Kojų spalva

Raudonos arba rausvos spalvos, trumpos, su keturiais pirštais (trys į priekį, vienas atgal).

Skiriamieji bruožai

Didelė spalvų įvairovė, tačiau dažnai išlaiko laukinio uolinio karvelio bruožus: dvi juodos juostos ant sparnų, baltas antuodegis (nors tai gali skirtis). Žalsvai-purpurinis blizgesys ant kaklo ir krūtinės. Būdingas galvos linkčiojimas vaikštant.

Jauniklio išvaizda

Jaunikliai yra panašūs į suaugusius, tačiau jų plunksnos yra blankesnės, matinis, be ryškaus blizgesio ant kaklo ir krūtinės. Jų akys gali būti pilkesnės, o vaškinėlė mažiau išsivysčiusi.

Sezoniniai pokyčiai

Plunksnų spalva ir raštai nesikeičia sezoniškai. Paukščiai šeriasi kartą per metus, paprastai vasaros pabaigoje ar rudenį, pakeisdami senas plunksnas naujomis.

Lytinis dimorfizmas

Lytinis dimorfizmas nėra ryškus. Patinai gali būti šiek tiek didesni ir masyvesni, o jų kaklo plunksnų blizgesys gali būti intensyvesnis, tačiau patikimai atskirti lytį pagal išvaizdą sunku.

Kaip atpažinti

1. 1

   Dydis ir forma

   Vidutinio dydžio, kresnas paukštis su maža galva ir trumpu kaklu. Būdingas karvelio siluetas.

2. 2

   Plunksnų spalva ir raštai

   Labai įvairūs, tačiau dažnai pasitaiko pilki variantai su dviem juodomis juostomis ant sparnų ir žalsvai-purpuriniu blizgesiu ant kaklo. Atkreipkite dėmesį į baltą antuodegį (nors ne visada būna).

3. 3

   Elgesys

   Vaikščiojant linkčioja galva. Dažnai buriasi į didelius būrius miestų aikštėse, parkuose. Nebijantis žmogaus.

4. 4

   Balsas

   Gilus, dūzgiantis "ūū-ūū-ūū" arba "kū-kū-kū" garsas.

5. 5

   Gyvenamoji vieta

   Beveik visada aptinkamas žmogaus apgyvendintose vietovėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose.

Buveinė ir paplitimas

Biomai

Urbanizuotos vietovės, agrariniai kraštovaizdžiai, uolėtos vietovės (laukinių protėvių), priemiesčiai, kaimai.

Geografinis paplitimas

Pasaulinis. Paplitęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, kur yra žmogaus gyvenviečių. Ypač gausus Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Australijoje.

Aukščio diapazonas

Nuo jūros lygio iki aukštų kalnų (kur yra žmogaus veiklos).

Mėgstama aplinka

Miestai, miesteliai, kaimai, pramoninės zonos, uostai, tiltai, pastatų karnizai, palangės, apleisti pastatai, uolos ir skardžiai (kur nėra žmogaus veiklos).

Elgsena

Aktyvumo laikas

Dieniniai paukščiai. Aktyviausi ryte ir vakare, ieškodami maisto.

Maitinimosi įpročiai

Maitinasi ant žemės, ieškodami sėklų, grūdų, uogų, augalų dalių. Miestuose dažnai minta žmogaus paliktais maisto likučiais, duonos trupiniais, šiukšlėmis. Gali lankytis lesyklose. Geria vandenį siurbdami, o ne gurkšnodami kaip dauguma paukščių.

Socialinė elgsena

Labai socialūs paukščiai, dažnai buriasi į didelius būrius, ypač maitinimosi ir nakvynės vietose. Monogamiški, tačiau porų ryšiai gali būti trumpalaikiai. Agresyvūs vienas kitam tik per veisimosi sezoną dėl lizdaviečių.

Skrydžio būdas

Tiesioginis, greitas ir stiprus skrydis, su reguliariais sparnų mostais. Gali sklandyti. Dažnai skraido dideliais būriais, ypač virš miestų.

Migracija

Sėslūs paukščiai, nemigruoja. Visus metus gyvena tose pačiose vietovėse.

Teritoriškumas

Veisimosi sezono metu patinai gina nedidelę lizdavietės teritoriją, tačiau bendrai rūšis nėra stipriai teritorinė, ypač dideliuose būriuose.

Veisimasis

Veisimosi sezonas

Gali veistis ištisus metus, jei yra pakankamai maisto ir tinkamų lizdaviečių, tačiau intensyviausias veisimosi periodas yra nuo kovo iki spalio. Per metus gali išperėti 2-6 vadas.

Lizdo statymo įpročiai

Lizdą suka ant pastatų karnizų, palangių, balkonų, apleistų pastatų nišose, po tiltais, rečiau medžiuose ar krūmuose. Lizdas yra paprasta, nepatvari platforma iš šakelių, žolių, plunksnų ir kitų rastų medžiagų. Lizdavietės dažnai naudojamos pakartotinai.

Dėties dydis

2 kiaušiniai

Kiaušinio aprašymas

Paprastai deda 2 baltus, blizgius, elipsės formos kiaušinius. Kiaušinio dydis: apie 39 x 29 mm.

Perėjimo laikotarpis

17-19 dienų. Abu tėvai peri kiaušinius.

Išskridimo laikotarpis

25-32 dienos. Jaunikliai palieka lizdą, kai jų plunksnos yra visiškai išsivysčiusios ir jie gali skristi.

Tėvų globa

Abu tėvai rūpinasi jaunikliais, maitindami juos "paukščių pienu" (išskiriamu iš gūžio) pirmosiomis dienomis, vėliau – atrytu maistu. Tėvai maitina jauniklius dar kelias dienas po to, kai jie palieka lizdą.

Kur rasti

Lauko patarimai

1. Stebėkite ant žemės. Karveliai didžiąją laiko dalį praleidžia ant žemės, ieškodami maisto. Atkreipkite dėmesį į būrius, kurie vaikšto ir lesioja.
2. Klausykitės balso. Jų būdingas dūzgiantis "ūū-ūū-ūū" garsas yra lengvai atpažįstamas ir padeda juos aptikti, net jei nematote.
3. Ieškokite prie vandens šaltinių. Karveliams reikia reguliariai gerti, todėl jie dažnai lankosi prie fontanų, balų ar kitų vandens telkinių.
4. Stebėkite pastatus. Daugelis karvelių tupi ant pastatų stogų, karnizų ar palangių, ypač ryte ir vakare.

Panašios rūšys

Greiti faktai

Mityba:

Sėklos, grūdai, maisto likučiai

Lizdavietės:

Pastatų nišos, karnizai, tiltai

Kiaušinių skaičius:

2

Veisimosi sezonas:

Ištisus metus (intensyviausiai kovo-spalio mėn.)

Socialumas:

Labai socialūs, gyvena būriais

Įdomūs faktai

• Paprastasis karvelis yra uolinio karvelio (Columba livia) palikuonis, kuris buvo prijaukintas prieš tūkstančius metų, tikriausiai Artimuosiuose Rytuose.
• Karveliai buvo naudojami kaip pašto paukščiai dėl jų gebėjimo rasti kelią namo iš didelių atstumų. Šis instinktas vadinamas "namų instinktu".
• Jie turi puikų regėjimą ir gali matyti ultravioletinę šviesą, o tai padeda jiems orientuotis ir rasti maistą.
• Karveliai gali skristi iki 100 km/h greičiu ir įveikti didelius atstumus be poilsio.
• Jie yra vieni iš nedaugelio paukščių, kurie geria vandenį siurbdami, o ne gurkšnodami ir pakeldami galvą.

Mokslinė klasifikacija

Karalystė

Gyvūnai (Animalia)

Tipas

Chordiniai (Chordata)

Klasė

Paukščiai (Aves)

Būrys

Karveliniai paukščiai (Columbiformes)

Šeima

Karveliniai (Columbidae)

Gentis

Karveliai (Columba)

Rūšis

Uolinis karvelis (Columba livia)

Tyrinėkite Paprastasis karvelis