Didysis margasis genys

Apie

Didysis margasis genys (Dendrocopos major) yra plačiai paplitęs geninių (Picidae) šeimos paukštis, žinomas dėl savo ryškių juodos, baltos ir raudonos spalvų plunksnų. Tai vienas dažniausių genių Europoje ir Azijoje, lengvai atpažįstamas pagal būdingą skraidymo būdą ir medžio kalenimą. Jis atlieka svarbų ekologinį vaidmenį miško ekosistemose, kontroliuodamas vabzdžių populiacijas ir kurdamas dreves, kurias vėliau naudoja kiti paukščiai ir gyvūnai.

Dydis ir gyvenimo trukmė

Ilgis

20-24 cm

Sparnų plotis

34-39 cm

Svoris

70-100 g

Gyvenimo trukmė

Apie 6-7 metus (gali siekti iki 11 metų)

Mityba

Visaėdis (daugiausia vabzdžiai, jų lervos, sėklos, riešutai, uogos, paukščių jaunikliai ir kiaušiniai)

Fiziniai bruožai

Plunksnos

Suaugusių paukščių nugarinė pusė juoda, su didelėmis baltomis dėmėmis ant sparnų (pečių srityje) ir baltomis juostelėmis ant sparnų plunksnų. Pilvinė pusė balta, o pauodegys ryškiai raudonas. Skruostai balti, atskirti nuo kaklo juoda juosta, kuri tęsiasi iki snapo. Kakta balta, viršugalvis juodas.

Snapo forma

Stiprus, aštrus, kaltinis, tamsiai pilkos spalvos.

Akių spalva

Tamsiai raudonos arba rudos spalvos.

Kojų spalva

Tamsiai pilkos, su stipriais nagais, pritaikytais laipioti medžiais.

Skiriamieji bruožai

Ryškus raudonas pauodegys, didelės baltos dėmės ant pečių, juoda juosta nuo snapo per skruostą iki kaklo. Skirtingai nuo kitų margųjų genių, neturi raudonos juostos ant krūtinės ar pilvo.

Jauniklio išvaizda

Jaunikliai turi raudoną viršugalvį (nuo kaktos iki pakaušio), kuris yra ryškesnis ir didesnis nei suaugusių patinų pakaušio dėmė. Pauodegys taip pat raudonas, bet gali būti šiek tiek blyškesnis. Bendras plunksnų raštas panašus į suaugusiųjų, bet spalvos gali būti šiek tiek blankesnės.

Sezoniniai pokyčiai

Plunksnų spalvos nesikeičia priklausomai nuo sezono. Jos išlieka vienodos ištisus metus.

Lytinis dimorfizmas

Patinai turi ryškiai raudoną dėmę pakaušyje, kurios patelės neturi. Patelės pakaušis yra visiškai juodas.

Kaip atpažinti

1. 1

   Dydis ir bendra išvaizda

   Vidutinio dydžio genys, ryškiai juodos, baltos ir raudonos spalvos. Atkreipkite dėmesį į dideles baltas dėmes ant pečių.

2. 2

   Galvos raštas

   Balti skruostai, atskirti nuo kaklo juoda juosta. Juodas viršugalvis. Patinai turi raudoną dėmę pakaušyje, patelės – ne.

3. 3

   Pauodegys

   Ryškiai raudonas pauodegys yra vienas iš geriausių atpažinimo ženklų.

4. 4

   Jaunikliai

   Jaunikliai turi raudoną viršugalvį, kuris apima visą viršutinę galvos dalį, o ne tik pakaušį.

5. 5

   Kalenimas

   Greitas, trumpas, stiprus ir tolygus kalenimas į medį yra būdingas šiai rūšiai.

6. 6

   Balsas

   Aštrus „kik“ arba „čik“ garsas yra dažnas ir lengvai atpažįstamas.

Buveinė ir paplitimas

Biomai

Miškai, parkai, sodai, miškeliai, pakelės medžiai.

Geografinis paplitimas

Plačiai paplitęs visoje Europoje ir Azijoje, nuo Atlanto vandenyno iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje siekia Skandinaviją ir Sibirą, pietuose – Šiaurės Afriką ir Pietryčių Aziją.

Aukščio diapazonas

Nuo jūros lygio iki 2000 m ir daugiau kalnuotose vietovėse.

Mėgstama aplinka

Pirmenybę teikia brandiems lapuočių ir mišriems miškams, tačiau prisitaiko ir prie spygliuočių miškų, parkų, didelių sodų ir net miestų žaliųjų zonų, jei yra pakankamai senų medžių drevėms kalti ir maistui rasti.

Elgsena

Aktyvumo laikas

Dieninis paukštis, aktyvus nuo aušros iki sutemų.

Maitinimosi įpročiai

Maitinasi daugiausia vabzdžiais ir jų lervomis, kuriuos randa po medžių žieve ar medienoje, kalendamas ir lupdamas žievę. Taip pat vartoja medžių sėklas (ypač spygliuočių), riešutus, uogas. Žiemą dažnai lankosi lesyklose. Gali grobti kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius. Turi įprotį įsprausti kankorėžius ar riešutus į medžio plyšius ir juos skaldyti, vadinamose „genių kalvėse“.

Socialinė elgsena

Dažniausiai gyvena pavieniui arba poromis veisimosi sezono metu. Už veisimosi sezono ribų gali būti stebimi pavieniui. Nėra socialūs paukščiai.

Skrydžio būdas

Banguotas, su keliais greitais sparnų mostais, po kurių seka trumpas sparnų suglaudimas prie kūno. Skrenda tiesiai tarp medžių.

Migracija

Daugiausia sėslūs paukščiai, tačiau šiaurinių populiacijų jaunikliai gali migruoti trumpus atstumus ieškodami naujų teritorijų. Kai kuriais metais, esant prastam sėklų derliui, gali vykti invazinės migracijos.

Teritoriškumas

Teritoriniai, ypač veisimosi sezono metu. Gynybą demonstruoja kalenimu ir balsu.

Veisimasis

Veisimosi sezonas

Balandis-birželis.

Lizdo statymo įpročiai

Lizdą kala drevėje, dažniausiai lapuočių medžiuose (beržuose, drebulėse, alksniuose), rečiau spygliuočiuose. Drevė iškalama 2-8 metrų aukštyje. Abu tėvai kala drevę, kas užtrunka apie 2-3 savaites. Drevės anga apvali, apie 5 cm skersmens. Drevės vidus neišklotas jokia medžiaga, kiaušiniai dedami ant medžio drožlių.

Dėties dydis

1 per metus, retai 2.

Kiaušinio aprašymas

4-7 (dažniausiai 5-6) balti, blizgantys, be jokių raštų kiaušiniai. Dydis apie 26 x 19 mm.

Perėjimo laikotarpis

10-12 dienų. Peri abu tėvai, bet patinas daugiau naktį.

Išskridimo laikotarpis

20-24 dienos po išsiritimo. Jaunikliai palieka drevę, bet dar kurį laiką būna maitinami tėvų.

Tėvų globa

Abu tėvai peri kiaušinius ir maitina jauniklius. Jaunikliai maitinami vabzdžiais ir jų lervomis.

Kur rasti

Lauko patarimai

1. Klausykitės kalenimo. Ankstyvą pavasarį ir veisimosi sezono metu atkreipkite dėmesį į būdingą, greitą medžio kalenimą. Tai dažnai yra pirmasis ženklas, kad genys yra netoliese.
2. Ieškokite ant medžių kamienų. Geniai dažnai laipioja medžių kamienais ir šakomis, ieškodami maisto. Stebėkite medžius, ypač tuos, kurie turi pažeistą žievę ar negyvas šakas.
3. Stebėkite lesyklas. Žiemą didieji margieji geniai dažnai lankosi lesyklose, ypač jei jose yra lašinių, saulėgrąžų ar riešutų.
4. Ieškokite „genių kalvių“. Atkreipkite dėmesį į medžius su plyšiais, kuriuose įstrigę kankorėžiai ar riešutai. Tai rodo, kad genys čia maitinasi.
5. Būkite kantrūs ir tylūs. Geniai yra atsargūs paukščiai. Būkite tylūs ir kantrūs, kad juos pastebėtumėte.

Panašios rūšys

Greiti faktai

Kalenimas:

Naudojamas teritorijai žymėti ir patelėms vilioti, ne tik maistui ieškoti.

Maitinimosi įpročiai:

Gali valgyti ir augalinį, ir gyvūninį maistą, įskaitant kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius.

Drevės:

Kiekvienais metais kala naują drevę, o senąsias dreves naudoja kiti paukščiai ir gyvūnai.

Liežuvis:

Turi ilgą, lipnų liežuvį su šereliais, skirtą ištraukti vabzdžius iš medienos.

Įdomūs faktai

• Didysis margasis genys gali kalenti į medį iki 12 000 kartų per dieną, o jo smegenys yra apsaugotos specialia struktūra, kuri veikia kaip amortizatorius.
• Šis genys yra vienas iš nedaugelio paukščių, kurie gali išgyventi atšiaurias žiemas, maitindamiesi spygliuočių sėklomis, kurias išgauna iš kankorėžių, naudodami medžio plyšius kaip „kalvę“.
• Jų kojos yra zigodaktilinės (du pirštai nukreipti į priekį, du – atgal), kas leidžia jiems tvirtai laikytis ant vertikalių medžių kamienų.
• Didysis margasis genys yra svarbus miško ekosistemos inžinierius, nes jo iškaltos drevės tampa namais daugeliui kitų miško gyventojų, tokių kaip zylės, musinukės, pelėdos ir net šikšnosparniai.

Mokslinė klasifikacija

Karalystė

Animalia

Tipas

Chordata

Klasė

Aves

Būrys

Piciformes

Šeima

Picidae

Gentis

Dendrocopos

Rūšis

Dendrocopos major

Tyrinėkite Didysis margasis genys