Birdby LogoBirdby
Didysis margasis genys (Dendrocopos major)

Didysis margasis genys

Nekeliantis susirūpinimo (Least Concern)

Dendrocopos major

Pamatėte paukštį? Atpažinkite jį iškart su Birdby programėle

Atidaryti programėlę

Apie

Didysis margasis genys (Dendrocopos major) yra plačiai paplitęs geninių (Picidae) šeimos paukštis, žinomas dėl savo ryškių juodos, baltos ir raudonos spalvų plunksnų. Tai vienas dažniausių genių Europoje ir Azijoje, lengvai atpažįstamas pagal būdingą skraidymo būdą ir medžio kalenimą. Jis atlieka svarbų ekologinį vaidmenį miško ekosistemose, kontroliuodamas vabzdžių populiacijas ir kurdamas dreves, kurias vėliau naudoja kiti paukščiai ir gyvūnai.

Dydis ir gyvenimo trukmė

Ilgis
20-24 cm
Sparnų plotis
34-39 cm
Svoris
70-100 g
Gyvenimo trukmė
Apie 6-7 metus (gali siekti iki 11 metų)
Mityba
Visaėdis (daugiausia vabzdžiai, jų lervos, sėklos, riešutai, uogos, paukščių jaunikliai ir kiaušiniai)

Fiziniai bruožai

Plunksnos
Suaugusių paukščių nugarinė pusė juoda, su didelėmis baltomis dėmėmis ant sparnų (pečių srityje) ir baltomis juostelėmis ant sparnų plunksnų. Pilvinė pusė balta, o pauodegys ryškiai raudonas. Skruostai balti, atskirti nuo kaklo juoda juosta, kuri tęsiasi iki snapo. Kakta balta, viršugalvis juodas.
Snapo forma
Stiprus, aštrus, kaltinis, tamsiai pilkos spalvos.
Akių spalva
Tamsiai raudonos arba rudos spalvos.
Kojų spalva
Tamsiai pilkos, su stipriais nagais, pritaikytais laipioti medžiais.
Skiriamieji bruožai
Ryškus raudonas pauodegys, didelės baltos dėmės ant pečių, juoda juosta nuo snapo per skruostą iki kaklo. Skirtingai nuo kitų margųjų genių, neturi raudonos juostos ant krūtinės ar pilvo.
Jauniklio išvaizda
Jaunikliai turi raudoną viršugalvį (nuo kaktos iki pakaušio), kuris yra ryškesnis ir didesnis nei suaugusių patinų pakaušio dėmė. Pauodegys taip pat raudonas, bet gali būti šiek tiek blyškesnis. Bendras plunksnų raštas panašus į suaugusiųjų, bet spalvos gali būti šiek tiek blankesnės.
Sezoniniai pokyčiai
Plunksnų spalvos nesikeičia priklausomai nuo sezono. Jos išlieka vienodos ištisus metus.
Lytinis dimorfizmas
Patinai turi ryškiai raudoną dėmę pakaušyje, kurios patelės neturi. Patelės pakaušis yra visiškai juodas.

Kaip atpažinti

  1. 1

    Dydis ir bendra išvaizda

    Vidutinio dydžio genys, ryškiai juodos, baltos ir raudonos spalvos. Atkreipkite dėmesį į dideles baltas dėmes ant pečių.

  2. 2

    Galvos raštas

    Balti skruostai, atskirti nuo kaklo juoda juosta. Juodas viršugalvis. Patinai turi raudoną dėmę pakaušyje, patelės – ne.

  3. 3

    Pauodegys

    Ryškiai raudonas pauodegys yra vienas iš geriausių atpažinimo ženklų.

  4. 4

    Jaunikliai

    Jaunikliai turi raudoną viršugalvį, kuris apima visą viršutinę galvos dalį, o ne tik pakaušį.

  5. 5

    Kalenimas

    Greitas, trumpas, stiprus ir tolygus kalenimas į medį yra būdingas šiai rūšiai.

  6. 6

    Balsas

    Aštrus „kik“ arba „čik“ garsas yra dažnas ir lengvai atpažįstamas.

Buveinė ir paplitimas

Biomai
Miškai, parkai, sodai, miškeliai, pakelės medžiai.
Geografinis paplitimas
Plačiai paplitęs visoje Europoje ir Azijoje, nuo Atlanto vandenyno iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje siekia Skandinaviją ir Sibirą, pietuose – Šiaurės Afriką ir Pietryčių Aziją.
Aukščio diapazonas
Nuo jūros lygio iki 2000 m ir daugiau kalnuotose vietovėse.
Mėgstama aplinka
Pirmenybę teikia brandiems lapuočių ir mišriems miškams, tačiau prisitaiko ir prie spygliuočių miškų, parkų, didelių sodų ir net miestų žaliųjų zonų, jei yra pakankamai senų medžių drevėms kalti ir maistui rasti.

Elgsena

Aktyvumo laikas
Dieninis paukštis, aktyvus nuo aušros iki sutemų.
Maitinimosi įpročiai
Maitinasi daugiausia vabzdžiais ir jų lervomis, kuriuos randa po medžių žieve ar medienoje, kalendamas ir lupdamas žievę. Taip pat vartoja medžių sėklas (ypač spygliuočių), riešutus, uogas. Žiemą dažnai lankosi lesyklose. Gali grobti kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius. Turi įprotį įsprausti kankorėžius ar riešutus į medžio plyšius ir juos skaldyti, vadinamose „genių kalvėse“.
Socialinė elgsena
Dažniausiai gyvena pavieniui arba poromis veisimosi sezono metu. Už veisimosi sezono ribų gali būti stebimi pavieniui. Nėra socialūs paukščiai.
Skrydžio būdas
Banguotas, su keliais greitais sparnų mostais, po kurių seka trumpas sparnų suglaudimas prie kūno. Skrenda tiesiai tarp medžių.
Migracija
Daugiausia sėslūs paukščiai, tačiau šiaurinių populiacijų jaunikliai gali migruoti trumpus atstumus ieškodami naujų teritorijų. Kai kuriais metais, esant prastam sėklų derliui, gali vykti invazinės migracijos.
Teritoriškumas
Teritoriniai, ypač veisimosi sezono metu. Gynybą demonstruoja kalenimu ir balsu.

Giesmė ir balsai

Giesmė
Neturi sudėtingos giesmės. Vietoj to, patinai veisimosi sezono metu kalena į medžius, kad pritrauktų pateles ir pažymėtų teritoriją. Kalenimas yra greitas, trumpas, stiprus ir tolygus, trunkantis apie 0,5-1 sekundę.
Balsas
Dažniausias balsas yra aštrus, staigus „kik“ arba „čik“, kartais kartojamas. Taip pat gali skleisti minkštesnius „kvi-kvi-kvi“ garsus. Pavojaus atveju – ilgesnis, aštresnis „kriii“.
Kada balsuoja
Kalenimas intensyviausias ankstyvą pavasarį ir veisimosi sezono pradžioje. Balsai girdimi ištisus metus, ypač kai paukščiai bendrauja ar jaučia pavojų.

Veisimasis

Veisimosi sezonas
Balandis-birželis.
Lizdo statymo įpročiai
Lizdą kala drevėje, dažniausiai lapuočių medžiuose (beržuose, drebulėse, alksniuose), rečiau spygliuočiuose. Drevė iškalama 2-8 metrų aukštyje. Abu tėvai kala drevę, kas užtrunka apie 2-3 savaites. Drevės anga apvali, apie 5 cm skersmens. Drevės vidus neišklotas jokia medžiaga, kiaušiniai dedami ant medžio drožlių.
Dėties dydis
1 per metus, retai 2.
Kiaušinio aprašymas
4-7 (dažniausiai 5-6) balti, blizgantys, be jokių raštų kiaušiniai. Dydis apie 26 x 19 mm.
Perėjimo laikotarpis
10-12 dienų. Peri abu tėvai, bet patinas daugiau naktį.
Išskridimo laikotarpis
20-24 dienos po išsiritimo. Jaunikliai palieka drevę, bet dar kurį laiką būna maitinami tėvų.
Tėvų globa
Abu tėvai peri kiaušinius ir maitina jauniklius. Jaunikliai maitinami vabzdžiais ir jų lervomis.

Kur rasti

Miškai

Bet kokio tipo miškai – lapuočių, spygliuočių, mišrūs. Ypač mėgsta brandžius miškus su senais medžiais.

Parkai ir sodai

Dideli parkai, sodai ir kapinės su senais medžiais, ypač jei yra negyvos medienos.

Miestų žaliosios zonos

Gali būti aptinkamas ir miestų parkuose, alėjose, jei yra pakankamai medžių ir maisto šaltinių.

Lauko patarimai

  1. Klausykitės kalenimo. Ankstyvą pavasarį ir veisimosi sezono metu atkreipkite dėmesį į būdingą, greitą medžio kalenimą. Tai dažnai yra pirmasis ženklas, kad genys yra netoliese.
  2. Ieškokite ant medžių kamienų. Geniai dažnai laipioja medžių kamienais ir šakomis, ieškodami maisto. Stebėkite medžius, ypač tuos, kurie turi pažeistą žievę ar negyvas šakas.
  3. Stebėkite lesyklas. Žiemą didieji margieji geniai dažnai lankosi lesyklose, ypač jei jose yra lašinių, saulėgrąžų ar riešutų.
  4. Ieškokite „genių kalvių“. Atkreipkite dėmesį į medžius su plyšiais, kuriuose įstrigę kankorėžiai ar riešutai. Tai rodo, kad genys čia maitinasi.
  5. Būkite kantrūs ir tylūs. Geniai yra atsargūs paukščiai. Būkite tylūs ir kantrūs, kad juos pastebėtumėte.

Panašios rūšys

Vidutinis margasis genys

Dendrocopos medius

Vidutinis margasis genys neturi juodos juostos nuo snapo per skruostą iki kaklo, jo skruostai yra visiškai balti. Taip pat turi raudoną viršugalvį (tiek patinas, tiek patelė), o ne tik pakaušyje. Pauodegys rausvas, ne ryškiai raudonas. Dažniausiai aptinkamas lapuočių miškuose, rečiau spygliuočių.

Mažasis margasis genys

Dryobates minor

Mažasis margasis genys yra žymiai mažesnis (maždaug žvirblio dydžio). Jo nugarinė pusė yra juodai baltai dryžuota, o ne vientisai juoda su baltomis dėmėmis. Patinas turi raudoną viršugalvį, patelė – baltą. Neturi raudono pauodegio.

Baltnugaris genys

Dendrocopos leucotos

Baltnugaris genys yra didesnis ir turi baltą nugarą (ne juodą su baltomis dėmėmis). Jo pauodegys rausvas, ne ryškiai raudonas. Patinas turi raudoną viršugalvį, patelė – juodą. Dažniausiai aptinkamas senuose lapuočių miškuose su daug negyvos medienos.

Greiti faktai

Kalenimas:
Naudojamas teritorijai žymėti ir patelėms vilioti, ne tik maistui ieškoti.
Maitinimosi įpročiai:
Gali valgyti ir augalinį, ir gyvūninį maistą, įskaitant kitų paukščių kiaušinius ir jauniklius.
Drevės:
Kiekvienais metais kala naują drevę, o senąsias dreves naudoja kiti paukščiai ir gyvūnai.
Liežuvis:
Turi ilgą, lipnų liežuvį su šereliais, skirtą ištraukti vabzdžius iš medienos.

Įdomūs faktai

  • Didysis margasis genys gali kalenti į medį iki 12 000 kartų per dieną, o jo smegenys yra apsaugotos specialia struktūra, kuri veikia kaip amortizatorius.
  • Šis genys yra vienas iš nedaugelio paukščių, kurie gali išgyventi atšiaurias žiemas, maitindamiesi spygliuočių sėklomis, kurias išgauna iš kankorėžių, naudodami medžio plyšius kaip „kalvę“.
  • Jų kojos yra zigodaktilinės (du pirštai nukreipti į priekį, du – atgal), kas leidžia jiems tvirtai laikytis ant vertikalių medžių kamienų.
  • Didysis margasis genys yra svarbus miško ekosistemos inžinierius, nes jo iškaltos drevės tampa namais daugeliui kitų miško gyventojų, tokių kaip zylės, musinukės, pelėdos ir net šikšnosparniai.

Mokslinė klasifikacija

Karalystė
Animalia
Tipas
Chordata
Klasė
Aves
Būrys
Piciformes
Šeima
Picidae
Gentis
Dendrocopos
Rūšis
Dendrocopos major

Tyrinėkite Didysis margasis genys

Atpažinkite paukščius bet kur

Nemokama iOS, Android ir žiniatinklyje. Atpažinimas iš nuotraukos ir garso, pilna rūšių duomenų bazė ir asmeninis sąrašas.

Atidaryti programėlėje