Pilkoji pečialinda

Apie

Pilkoji pečialinda yra smulkus, judrus, neįkyrios išvaizdos paukštis, dažnai labiau atpažįstamas iš savo būdingos giesmės nei iš išvaizdos. Jos paplitusi visoje Europoje ir Azijoje, migruojanti į pietesnes sritis žiemoti. Dėl savo maskuojančios spalvos ir gebėjimo vikriai judėti medžių lajoje, ją pastebėti gali būti nelengva, tačiau jos monotoniška, bet ritminga giesmė padeda ją aptikti pavasarį ir vasarą.

Dydis ir gyvenimo trukmė

Ilgis

10-12 cm

Sparnų plotis

15-21 cm

Svoris

6-10 g

Gyvenimo trukmė

2-5 metai (rekordas apie 10 metų)

Mityba

Vabzdžiai ir jų lervos (drugiai, musės, amarai, vorai, vabalai), rudenį kartais smulkios uogos.

Fiziniai bruožai

Plunksnos

Suaugusių paukščių viršutinė dalis (nugara, sparnai, uodega) yra rusvai žalsvos arba rusvai pilkos spalvos, o apatinė (krūtinė, pilvas, pauodegys) šviesesnė, purvino baltumo, kartais su gelsvu atspalviu ant šonų. Antakiai gelsvi, ne visuomet ryškūs. Skruostai šviesesni už viršugalvį. Sparnų juostų neturi. Kojos tamsios. Pilkoji pečialinda yra viena iš tamsesnių ir labiau rusvų pečialindų rūšių, palyginti su šviesesne ir žalsvesne geltonąja pečialinda.

Snapo forma

Plonas, smailas, pritaikytas gaudyti vabzdžius. Viršutinis žandikaulis tamsus, apatinis šviesesnis, gelsvas arba oranžinis prie pagrindo.

Akių spalva

Tamsiai rudos.

Kojų spalva

Tamsiai rudos arba juodos.

Skiriamieji bruožai

Tamsios kojos, monotoniška giesmė ir blankus, bet pamažu paryškėjantis gelsvas antakis yra svarbūs atpažinimo požymiai. Palyginus su kitomis pečialindomis, ji atrodo mažiau spalvinga ir labiau rusva.

Jauniklio išvaizda

Jaunikliai panašūs į suaugusius, tačiau jų plunksnos dažnai būna gelsvesnės, ypač ant apatinės kūno dalies ir antakių. Kojos taip pat gali būti šviesesnės.

Sezoniniai pokyčiai

Plunksnų spalva keičiasi labai nežymiai, plunksnos rudenį tampa šiek tiek labiau apsitrynusios ir tamsesnės. Žieminis apdaras mažai skiriasi nuo vasarinio, galbūt šiek tiek rudesnis.

Lytinis dimorfizmas

Patino ir patelės išvaizda yra identiška, be ryškių skirtumų. Patinai dažnai būna šiek tiek didesni ir sunkesni, bet šis skirtumas vizualiai nepastebimas.

Kaip atpažinti

1. 1

   Giesmė

   Žinomiausias atpažįstumo požymis – monotoniška, pasikartojanti „čiap-čiap-šiap-šep“ giesmė arba „cif-caf-cif-caf“.

2. 2

   Spalva

   Niūrokas, rusvai žalsvas viršus, blankus gelsvai baltas apačia. Bendras įspūdis – labiau rusvos spalvos nei žalsvos (skirtingai nuo geltonosios pečialindos).

3. 3

   Kojos

   Tamsios kojos (tamsiai rudos arba juodos) – tai yra vienas patikimiausių požymių, skiriantis nuo geltonosios pečialindos, kuri turi šviesias, gelsvas kojas.

4. 4

   Antakis

   Neturi ryškaus antakio, ar jis yra labai blankus, gelsvo atspalvio, kuris gali beveik nesimatyti.

5. 5

   Elgesys

   Nuolat juda medžių lajoje, vikriai šokinėja, trumpam pakimba ore. Uodega dažnai šiek tiek virpa arba pakimba.

Buveinė ir paplitimas

Biomai

Miškai (lapuočių, mišrūs, spygliuočių), miškų pakraščiai, parkai, sodai, upių pakrančių krūmynai, jaunuolynai.

Geografinis paplitimas

Veisiasi beveik visoje Europoje (išskyrus tolimąją šiaurę ir pietų Ispaniją, bei kai kurias Viduržemio jūros salas) ir didelėje dalyje Azijos, iki Kamčiatkos ir Japonijos. Žiemoja Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje.

Aukščio diapazonas

Nuo jūros lygio iki 2000 metrų kalnuotuose regionuose.

Mėgstama aplinka

Pirmenybę teikia miškams su gausiu pomiškiu ir tankiais krūmais, kur gali pasislėpti ir rasti maisto. Mėgsta vandens telkinių artumą, bet ne visada tai yra lemiamas veiksnys.

Elgsena

Aktyvumo laikas

Dieninis paukštis. Aktyviausia ryte ir vakare, vėsesnėmis dienomis gali būti aktyvi visą dieną.

Maitinimosi įpročiai

Pilkoji pečialinda aktyviai ieško vabzdžių medžių ir krūmų lapijoje. Vikriai šokinėja tarp šakų, kartais trumpam pakimba ore, kad pagautų vabzdį nuo lapo. Minta ir skraidančiais vabzdžiais juos gaudama skrydžio metu. Rudenį į mitybą gali įtraukti ir smulkias uogas.

Socialinė elgsena

Veisimosi sezono metu yra teritoriniai paukščiai. Migracijos metu gali jungtis į laisvus būrius su kitais smulkiais vabėdžiais paukščiais, tačiau dažniausiai matoma po vieną arba poromis.

Skrydžio būdas

Skrydis banguotas, sporadiškas, su dažnais sparnų plazdėjimais. Judėdama tarp medžių skraido greitai ir tiesiai, tačiau lapijoje yra labai judri ir šokinėjanti.

Migracija

Toli migruojantis paukštis. Dauguma Europos populiacijų žiemoja Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Azijos populiacijos žiemoja Pietų Azijoje. Į veisimosi vietas grįžta gana anksti pavasarį, kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Rudeninė migracija prasideda rugpjūčio pabaigoje ir tęsiasi per rugsėjį.

Teritoriškumas

Veisimosi sezono metu patinai aktyviai gina savo teritoriją giesme ir vizualiniais signalais. Teritorijos dydis priklauso nuo buveinės kokybės ir paukščių tankio.

Veisimasis

Veisimosi sezonas

Balandžio pabaiga – liepa. Dažnai išveda dvi vadas per metus.

Lizdo statymo įpročiai

Lizdą suka ant žemės, paslėptą tankioje augalijoje (žolėje, krūmuose), rečiau – žemai krūme. Lizdas yra kupoliškos formos, su šoniniu įėjimu, gerai paslėptas. Statomas patelės iš sausų lapų, žolių stiebų, samanų, išklojamas smulkiais plaukeliais, plunksnomis.

Dėties dydis

4-7 kiaušiniai.

Kiaušinio aprašymas

4-7 balti arba kreminiai kiaušiniai su tamsiai rudomis arba juodomis dėmelėmis ir smulkiais taškais.

Perėjimo laikotarpis

13-15 dienų. Peri tik patelė.

Išskridimo laikotarpis

12-15 dienų jaunikliai praleidžia lizde. Išskridę dar kelias dienas yra maitinami abiejų tėvų.

Tėvų globa

Lizdą stato ir peri patelė. Jauniklius maitina abu tėvai, nors patelė dažnai yra aktyvesnė maitintoja. Po išskridimo jaunikliai dar kurį laiką priklausomi nuo tėvų.

Kur rasti

Lauko patarimai

1. Klausykitės giesmės. Daugeliu atvejų pilkoji pečialinda yra pirmiausia išgirstama. Jos monotoniška „cif-caf“ giesmė yra nepainiojama ir leidžia lengvai ją aptikti. Gieda net ir prastu oru ar lyjant.
2. Žiūrėkite į judančius lapus. Šis smulkus paukštis nuolat juda ir ieško vabzdžių lapuose. Stebėkite medžių lajas ir krūmynus, kur pastebite lapų virpėjimą be vėjo.
3. Naudokite žiūronus. Dėl smulkaus dydžio ir maskuojančios spalvos, žiūronai yra būtini norint įžvelgti specifinius požymius, tokius kaip kojų spalva ar antakiai.
4. Būkite kantrūs. Paukštis gali būti drovus ir judrus. Kantriai laukite, kol jis apsistos ramesnėje vietoje ar labiau atviroje šakoje.

Panašios rūšys

Greiti faktai

Giesmės bruožas:

Monotoniška, „cif-caf“

Kojų spalva:

Tamsiai rudos/juodos

Žiemojimo vietos:

Pietų Europa, Šiaurės Afrika, Artimieji Rytai, Indija

Lizdo vieta:

Ant žemės, paslėptoje augalijoje

Atvyksta:

Anksti pavasarį

Įdomūs faktai

• Pilkoji pečialinda yra viena iš pirmųjų migruojančių paukščių, parskrendančių į Europą pavasarį, dažnai dar esant vėsiems orams.
• Yra žymiai lengviau išgirstama nei vizualiai pastebima dėl savo maskuojančios spalvos ir judrumo tankiuose krūmuose.
• Jos mokslinis genties pavadinimas 'Phylloscopus' reiškia 'lapų ieškotojas', puikiai apibūdinantis jos elgesį medžių lajose.
• Pilgosios pečialindos albinosų pasitaiko rečiau nei kitų paukščių rūšių.

Mokslinė klasifikacija

Karalystė

Gyvūnai (Animalia)

Tipas

Chordiniai (Chordata)

Klasė

Paukščiai (Aves)

Būrys

Žvirbliniai (Passeriformes)

Šeima

Pečialindiniai (Phylloscopidae)

Gentis

Pečialindos (Phylloscopus)

Rūšis

Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita)

Tyrinėkite Pilkoji pečialinda